Neabejotinai,
futbolas - pati populiariausia sporto šaka pasaulyje, nors Lietuvoje
jis ir nusileidžia krepšiniui. Futbolas vienija šimtus milijonų,
o gal net milijardus gerbėjų. Futbolas - tai ne tik sportas, bet ir
viena didžiausių pasaulyje verslo industrijų.
Prasidėjus
2016 m. Europos čempionatui futbolo tema vėl mirguliuos
pagrindinėse laikraščių bei naujienų portalų antraštėse. Na,
o mes atsigręžkime į šio žaidimo su kamuoliu istoriją. Kur ir
kaip atsirado futbolas?
1871 m. raižinys
Toks
futbolas, kokį esame įpratę matyti, užgimė Anglijoje antrojoje
XIX a. pusėje. Nors žodelis „užgimė“ galbūt čia galbūt ne
visai tinka; veikiau galų gale susitarta dėl begalės skirtingai
suprantamų taisyklių suvienodinimo. O tų taisyklių iš ties buvo begalės,
kaip ir lauko žaidimų su kamuoliu variantų. Savitus ankstyvuosius
„futbolus“ Ūkanotame Albione žaidė ne tik kiekvienas miestas,
bet ir kiekvienas kaimas.
Reljefas, vaizduojantis žaidimą su kamuoliu. Senovės Graikija
Ankstyvąsias futbolo ištakas nustatyti be galo sudėtinga. Juk kas
gali tiksliai pasakyti, kada į skirtingas komandas pasidalinusiems
varžovams kilo mintis spardyti skudurų gniutulą ar kimšta
stambaus gyvulio pūsle? Ne tik spardyti, bet ir griebti rankomis,
perduoti, mesti, vienokiais ar kitokiais būdais pulti kamuolį
varantį varžovą. Apie komandinius žaidimus su kamuoliu užsimena
tiek romėnų, tiek viduramžių Europos šaltiniai. Ir jie visi gali
būti laikomi tiesioginiais ar netiesioginiais šiuolaikinio futbolo
protėviais.
XIX a. futbolo kamuolys
Į futbolą
panašių senovės žaidimų populiarumą, ko gero, sąlygojo tai,
kad norintiems žaisti nereikia jokios specialios įrangos: lazdų,
tinklų, stulpų. Vartų riboms pažymėti pakako dviejų akmenų, o
žaidžiama galėjo būti tiek miesto aikštėje, tiek atviroje
lygesnėje pievoje. Pavyzdžiui, norint sužaisti kokį kriketą,
reikalingas specialus inventorius. O futbolui to nereikia, todėl jis
neįtikėtinai populiarus net skurdžiausiose pasaulio kraštuose.
Vienintelis reikiamas dalykas – nagingo odininko pasiūtas ar pačių
pasigamintas kamuolys.
XIX a.
Anglijoje pirminius regbio ir futbolo hibridus žaidė tiek jaunas,
tiek senas. Tiek turtingas, tiek vargšas. Jie sutraukdavo daugybę
žiūrovų, kurie lažindavosi tarpusavyje iš pinigų dėl varžybų
baigties. Kai kuriuose žaidimuose vyravo smūgiai ir kamuolio
perdavimai kojomis, kitur - priešingai – rankomis. Kiekvienoje
vietovėje rungtyniauta skirtingai. Žinoma, rengti varžybas tarp
tolėliau gyvenančių komandų, dėl skirtingo taisyklių supratimo,
buvo gana problematiška, nes jas reikėjo nuolat derinti
tarpusavyje. Tad bendresnių, visuotinai pripažintų taisyklių
sukūrimas buvo tik laiko klausimas.
1891 m. futbolo rungtynės
1846 m. po
ilgų, karštų, kelių aukštųjų mokyklų atstovų debatų
pasirodė vadinamosios Kembridžo taisyklės. Jų tekstas neišliko,
bet sprendžiant iš vėlesnių, kiek pakoreguoti variantų, tai buvo
pati pradžia, bet dar ne visai mums įprastas futbolas. 1862 m.
Kembridžo futbolininko Johno Charleso Thringo sudarytose taisyklėse,
pavadinimu „Pats paprasčiausias žaidimas“, numatyta, kad
žaisti galima ne tik kojomis, bet ir rankomis. Tačiau pagautas
kamuolys turėjo būti tučtuojau numestas po kojomis. Dar vienas
skirtumas nuo šiuolaikinio futbolo buvo tas, kad kamuolį į aikštę
grąžindavo jį už šoninės linijos nuspyręs žaidėjas. Kiek
šiurkštesnis, labiau kontaktinis buvo ir pats žaidimas, nors kišti
varžovui koją ir spardyti per jas buvo uždrausta. Žaidėjų
skaičius vienoje komandoje taip pat buvo skirtingas, kol pagaliau
apsistota ties vienuolika aikštės žaidėjų. Pastarąją taisyklę
pirmasis pradėjo taikyti seniausiu pasaulyje laikomas Šefildo
miesto klubas.
1890 m. Seniausio pasaulyje Šefildo klubo sportininkai
1863 m.
prieš metus įkurtos Anglijos futbolo asociacijos nariai balsų
dauguma nusprendė dar labiau apriboti galimybę gaudyti kamuolį ir
jį perduoti rankomis, kas sąlygojo vis didesnį futbolo ir regbio
išsiskyrimą. Teisė nešti kamuolį rankose palikta tik
vartininkui.
Įdomu
tai, kad įsikūrus Asociacijai, naujasis futbolo variantas pradėtas
vadinti Asociacijos futbolu (angl. Association
football), kuris vėliau išsikraipė
iki „soccer“.
Tai paaiškina, kodėl kai kuriose anglakalbėse šalyse mums
įprastas futbolas vadinamas sokeriu, o futbolu – į regbį
panašesnį sporto žaidimai.
Kurį laiką
dvi sporto šakos, futbolas ir regbis, Anglijoje buvo vienodai
populiarios, tačiau kuo toliau, tuo labiau žmonių širdys krypo
prie mažiau brutalaus, labiau galantiško futbolo. Ne paskutinį
vaidmenį čia suvaidino ir aktyvūs futbolo populiarintojai, nuolat
mezgę kontaktus su klubais, kurie dar blaškėsi tarp futbolo ir
regbio, siūlydami perimti būtent jų taisyklės.
1872 m. Williamo Ralstono piešinys, vaizduojantis pirmąsias oficialias rungtynes tarp Anglijos ir Škotijos
1872 m.
lapkričio 30 d. tarp Anglijos ir Škotijos komandų įvyko pirmasis
istorijoje oficialus tarptautinis „asociacijos futbolo“ mačas,
kuris pasibaigė lygiosiomis – 0:0.
Beje, iki
pat 1885 m. futbolas buvo išimtinai mėgėjiškas sportas. Anglijos
futbolo asociacija netgi buvo numačiusi šalinti žaidėjams pinigus
mokančius klubus iš šalies pirmenybių. 1883 m. toks likimas
ištiko „Preston North End“ komandą, tačiau paaiškėjo, kad
pinigus moka kone visi žymesni klubai. Jau vien todėl, kad
sportininkai galėtų nuolat treniruotis, savo pergalėmis pritraukti
daugiau žiūrovų ir nešti pelną tiems patiems klubams, užuot
žlugdę talentą kur nors prie gamyklos staklių.
Supratusi,
kad beprasmiška drausti tai, kas slapčia jau senokai tapo norma,
Asociaciją legalizavo profesionalų futbolą.
Diana
Pachomovaitė
publikuota 15min svetainėje
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą