1826 m. gegužės 15 d. Anglijos pajūrio kurorte Braitone pasaulį išvydo
jauniausias iš penkių Williamo ir Marios Sayersų vaikas. Laimingi tėvai davė
sūnui Tomo vardą.
Kai Tomui buvo vos 13 metų, jis persikraustė į Londoną kartu su sesers
šeima ir pradėjo dirbti statybose, kaip ir sesers vyras. Vaikinas išmoko
mūrininko amato ir darbavosi statant geležinkelio viadukus.
Apie jo jaunystę žinoma tik tiek, kad jis buvo eilinis mūrininkas, kuris
net nepažino laikrodžio. Kaip ten bebūtų, darbe reikalingi tvirti raumenys ir
Tomas išmanė, kaip jais naudotis.
Iššūkio priėmimą
liudijantis raštelis
1848 m. neišsilavinęs anglų vaikis pateko į bokso pasaulį – jis ieškojo
būdo užsidirbti pragyvenimui. Kovos buvo nelegalios – boksininkai talžė vienas
kitą plikomis rankomis, nenaudojo jokių apsaugų, raundų skaičius neribotas, o
vienas raundas trukdavo tol, kol vienas kovotojas atsidurdavo nokdaune arba jis
pats priklaupdavo ant vieno kelio, kad galėtų išvengti smūgių (po to dar
gaudavo 30 sekundžių atsikvėpti).
Tomas Sayersas nebuvo įspūdingo sudėjimo – vos 173 cm ūgio ir 68 kg
svorio anglą ringe vadino „Mažuoju stebuklu“. Visgi šio mūrininko kūne slypėjo
tokia fizinė jėga, kad jis nevengė akis į akį susitikti su žymiai didesniais
priešininkais ir triuškino juos be pasigailėjimo.
Reportažas apie būsimą
kovą laikraštyje New York Illustrated News
Jis buvo patyręs kovotojas, žavintis savo drąsa ir gebantis labai
stipriai smūgiuoti. Greitu laiku Tomas virto šalies įžymybe ir nenugalimu
Anglijos čempionu. „Mažojo stebuklo“ karjera prasidėjo 1849 m., kai jis stojo
prieš Abe Crouchą ir pelnė pergalę. Sekančios trys kovos taip pat buvo
sėkmingos, o 1853 m. Tomas pralaimėjo – pirmą ir paskutinį kartą. Ši kova įrašė
Nato Langhamo vardą į bokso istoriją – 61 raunde jis sugebėjo palaužti Tomą
Sayersą.
1859 m. anglų mūrininkas priėmė JAV čempiono Johno C. Heenano iššūkį. Jų
susitikimas pramintas „amžiaus dvikova“. Pirmą kartą sporto istorijoje Anglijos
atstovo laukė kova prieš užsienietį, o būsimojo nugalėtojo – pasaulio bokso
čempiono titulas.
Bokso plikomis rankomis
scena
J. Heenano ūgis siekė 188 cm, o svoris 88 kg, bet T. Sayersas nejautė
jokios baimės – jis turėjo daug patirties kovose su masyviais boksininkais.
Amerikietis lenkė anglą ne tik fiziniais duomenimis, jis buvo devyneriais
metais jaunesnis. Visgi, šalis taip mylėjo savo mūrininką-čempioną, kad lažybų
punktuose statyta už Tomo pergalę santykiu 2:1. Menėse ir aludėse, darbe ir
bažnyčioje virė kalbos apie būsimą dvikovą. Tai virto savotiška masine
psichoze, panašia į tą, kuri apėmė šalį prieš 1856 m. Krymo karą.
Paskutinė sporto
istorijoje bokso plikomis rankomis dvikova – Johnas L. Sullivanas prieš Jake
Kilrainą, 1889 m.
Mažo Farnboro kaimelio laukai net juodavo nuo susirinkusių žiūrovų. Jų
tarpe šmėžavo Charlesas Dickensas ir Williamas Thackeray, pati karalienė
Viktorija pageidavo būti informuota apie kovos eigą, juk santykius aiškinosi
Anglija ir JAV. Į J. Heenano frazę „Puikus rytas mūsų reikalams spręsti“ T.
Sayersas atsakė: „Jei tokį giedrą rytą vyras negali kautis ir laimėti, tegul
jis nesirodo ringe“.
Boksininkai negailestingai pliekė vienas kitą, tyško kraujas, lūžo kaulai
ir byrėjo dantys, bet nei vienas nenorėjo nusileisti. Kovos pradžioje T.
Sayersas susilaužė dešinę ranką, tačiau sveikas kairės rankos kumštis talžė
amerikiečio veidą, kol šis tapo neatpažįstamas. Boksininkų susirėmimas truko 42
raundus arba dvi su puse valandos, kol policijos pareigūnai mojuodami teisėjo
išduotu orderiu šturmavo ringą.
JAV čempionas Johnas C. Heenanas
Vietos sporto laikraščio reporteris rašė: „paskutinis raundas priminė
dviejų laukinių peštynes, verkiant reikėjo daryti pertrauką. J. Heenanas išbėgo
iš ringo lyg eiklus elnias, jis buvo beveik apakęs, nors vis dar tvirtai
laikėsi ant kojų. Nepaisydamas kamavusio nuovargio T. Sayersas dar būtų galėjęs
boksuotis, bet viskam sutrukdė pareigūnai, pasirodę iš visų pusių.“
Tomo Sayerso amžino poilsio vieta Haigeito kapinėse
Dvikova buvo sustabdyta, teisėjas paskelbė lygiąsias. Boksininkai
pasidalijo 400 svarų sterlingų prizinį fondą ir pasipuošė nugalėtojų diržais.
T. Sayersas pabėgo nuo policininkų ir nudūmė tiesiai į aludę atsigaivinti
šampanu. J. Heenanas dvi paras praleido viešbučio kambaryje užtemdytais
langais.
Po šios dvikovos anglas mūrininkas ringe daugiau nepasirodė. Jis
prasigėrė ir 1865 m. mirė nuo tuberkuliozės.
Portretas “J. Heenanas po dvikovos” parduotas
“Bonhams” aukcione 2008 m.
Tomo Sayerso
šlovė buvo tokia didžiulė, kad laidotuvių procesijoje dalyvavo per dešimt
tūkstančių žmonių. 1990 m. šis pasaulio čempionas įtrauktas į tarptautinę bokso
šlovės galeriją.
BBC reportažas apie Johną Sayersą
Diana Pachomovaitė
publikuota portale 15min
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą