Kai
žemę sukausto žiemos šaltis ir gausiai pasninga, geriausias būdas aktyviai
leisti laisvalaikį – slidinėjimas. Mėgėjams tai - puiki fizinė treniruotė, o
profesionalams – ekstremali sporto šaka.
Modernusis
slidinėjimo sportas susiformavo Skandinavijoje, bet slidžių istorija skaičiuoja
mažiausiai 5000 metų. Iki mūsų laikų išliko primityvūs akmens amžiaus piešiniai
ant uolų, vaizduojantys medžiotojus su slidėmis. Archeologiniai radiniai
atskleidžia, kad priešistoriniai medžiotojai sekė elnių kaimenes iš centrinės
Azijos Altajaus regiono į šiaurės rytus ir šiaurės vakarus. Apatinę slidžių
dalį dengė kailis, todėl žmonės galėjo greitai keliauti ir kopti į snieguotas
įkalnes.
Akmens amžiaus
piešinys, kuriam maždaug 4300 m.
Rašytiniuose
šaltiniuose slidės pirmą kartą paminėtos VI a. Gotų istorikas Jordanas jas
aprašė 552 m. knygoje “Getica”. 770 m. šv. Paulius Diakonas savo “Historia
gentis langobardorum” detaliai papasakojo, kaip Šiaurės tautos naudoja slides
žiemos medžioklėje. Skandinavų sagose minimas Norvegijos karalius Olafas
Trigvasonas garsėjo gerais slidinėjimo įgūdžiais, o nuo 960 m. visi Norvegijos
karalystės didikai privalėjo gerai valdyti slides.
Dvimetis
Norvegijos princas Hakonas gabenamas iš Lilehamerio 1206 m.
Dėl
atšiauraus klimato ir ilgų žiemų Skandinavijoje viduramžiais slides turėjo visi
– žemdirbiai, medžiotojai ir kariai, o nuo XVIII a. šis žiemos sporto
inventorius tapo privalomu Švedijos kariuomenėje. Kariai treniravosi
slidinėdami, o tarp dalinių vykdavo varžybos.
Runų akmens
fragmentas, vaizduojantis medžiotoją su slidėmis, XI a.
Išgaubtos
formos slides pirmieji pradėjo gaminti Norvegijos Telemarko provincijos
meistrai 1850 m. Iki pat XIX a. vidurio slidės buvo tiesios, todėl maksimali
apkrova tekdavo jų centrinei daliai. Dėl šių trūkumų slidininkas lengvai
įklimpdavo giliame sniege, o slydimo greitis buvo sąlyginai nedidelis. Naujasis
gaminys buvo pažangesnis – plonesnė ir lengvesnė konstrukcija geriau paskirstė
slidininko svorį.
Vokiečių karo
patrulių rinktinė, Sankt Morico olimpiada, 1928 m.
Kariškiai
įžvelgė slidžių naudą jau nuo senų laikų. Prieš 1200 m. Oslo mūšį į priešo
teritoriją buvo išsiųsti norvegų žvalgai su slidėmis, nuo XV iki XVII a. slidės
plačiai naudotos Suomijos, Norvegijos, Rusijos, Lenkijos ir Švedijos karinėse
kampanijose. 1733 m. kapitonas Jensas Emmahuzenas sudarė pirmąjį slidinėjimo
vadovą norvegų kariams, 1767 m. organizuotos pirmosios kariškių slidinėjimo
varžybos su piniginiais prizais. Kariai dalyvavo slidinėjimo ir šaudymo į
taikinius rungtyse.
Užkietėjęs
lenkų slidininkas – Karolis Wojtyla
1862-1863
m. Trondheime surengta slidžių ir slidinėjimo inventoriaus paroda, o 1877 m.
įkurta slidžių sporto sąjunga. Pirmasis slidžių sporto klubas atidarytas
Suomijoje, vėliau jie atsirado ir kitose Europos valstybėse, taip pat JAV ir
Azijoje.
Ilgaamžių
tradicijų dėka Skandinavijoje kasmet vyksta ypatingos ekstremaliojo žiemos
sporto šventės: Holmenkoleno žaidynės
Norvegijoje nuo 1883 m., Lahčio žaidynės Suomijoje nuo 1922 m. ir masinis
slidžių maratonas Vasaloppet Švedijoje nuo 1922 m.
Akmens amžiaus
piešinys, rastas Altos fjorde Norvegijoje
XIX
a. pabaigoje slidžių sporto turnyrai jau vyko visuose pasaulio kampeliuose.
Slidžių sporto specializacija skirtingose šalyse skyrėsi. Norvegijoje
išpopuliarėjo krosas, šuoliai ir dvikovė, Švedijoje – krosas, Suomijoje –
maratonas. Japonijos sportininkai su austrų trenerių pagalba išgarsėjo kaip
geri kalnų slidininkai.
Dar
prieš kelis šimtus metų slidžių sportas nebuvo toks įvairialypis. 1910 m. Osle
įvyko tarptautinis slidžių sporto kongresas, kuriame dalyvavo dešimt valstybių.
Jo pagrindu įsteigta Tarptautinė slidžių komisija, kuri 1924 m. reorganizuota į
tarptautinę slidžių federaciją.
Akrobatinio slidinėjimo olimpinis čempionas Alexandre
Bilodeau
Tuo
pat laiku labai išpopuliarėjo kalnų slidės, kurios gerokai evoliucionavo iki
mūsų dienų. Pirmųjų žiemos olimpinių žaidynių, vykusių 1924 m. Prancūzijos
Šamoni kurorte, programoje buvo vos šešios sporto šakos, tarp kurių lygumų
slidinėjimas, šuoliai su slidėmis ir šiaurės dvikovė. Kaip demonstracinė sporto
šaka pristatytos kareivių patrulių lenktynės – šiuolaikinio biatlono pradininkas.
Slalomas
ir greitasis nusileidimas atsirado kalnų slidinėjimo inventoriaus dėka. Kalnų
slidžių kraštai buvo padengti 4-5 mm pločio metaliniais apvadais, kurie saugojo
medį nuo nudilimo. Ilgainiui pakito ir apkaustai – jie tvirtai fiksavo pėdą.
Dėl šių patobulinimų kalnų slidės tapo lengviau valdomos, todėl slidininkas
galėjo geriau manevruoti staigiuose posūkiuose.
Suomių pėstininkai su
slidėmis
XX
a. ketvirtajame dešimtmetyje kalnų slidinėjimas virto bene populiariausiu
europiečių laisvalaikio leidimo būdu. Tuo laikotarpiu išrandami keltuvai, todėl
užkariauti kalnų viršūnes tapo lengva kaip niekada. Slidinėjimo inventoriaus
gamybos industrija sparčiai vystėsi jau po Antrojo pasaulinio karo pabaigos,
kai Austrijoje ir Šveicarijoje atidaryti pirmieji komfortiški slidinėjimo kurortai.
Kai nebuvo keltuvų
Didžiajam
slalomui reikia dviejų dalykų – keltuvo ir manevringumo, tad ši sporto šaka
galėjo debiutuoti jau 1952 m. žiemos olimpinėse žaidynėse Osle. Penktoji kalnų
slidinėjimo rungtis – super slalomas pristatytas 1988 m. Kalgario žiemos
olimpinėse žaidynėse.
Diana
Pachomovaitė
publikuota 15min portale
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą