Šveicarija
– tai ne tik bankai, laikrodžiai, sūriai ir šokoladas. Labai seniai mažoje
valstybėje atsirado unikali sporto šaka, kuria šveicarai didžiuojasi iki šiol.
Švingeną arba šveicariškas imtynes sugalvojo Alpių piemenys ir žemdirbiai,
norėdami smagiai praleisti laisvalaikį, o metams bėgant šis sportas išplito po
visą Šveicariją.
Lozanos katedroje yra
freska, kurioje nupieštas imtynininkas sugriebęs savo oponentą už diržo. Tai
ankstyviausias šveicariškų imtynių vaizdas, datuojamas XIII amžiumi. Dėl išskirtinio imtynių veiksmo Šveicarijos
vokiečiakalbiai švingeną dar vadina „Hosenlupf“ - „pakėlimas už kelnių“.
Senovėje šveicariškos
imtynės suteikdavo progą skirtingų vietovių gyventojams pasigalynėti
tarpusavyje. Įprastai centrinės Šveicarijos dalies imtynininkai susiremdavo su
Berno kantono gyventojais Briunigo tarpeklyje ir tokiu būdu išrinkdavo patį
stipriausią vyrą.
Nepaisant milžiniško
populiarumo mūsų laikais, šis sportas kažkada buvo draustas, o jo gerbėjus
persekiojo. XVI ir XVII a. valdžios ir bažnyčios atstovai smerkė švingeną, nes
kaimų gyventojai dažnai rengdavo imtynių dvikovas sekmadieniais ir per
religines šventes. Manyta, kad šis sportas atitolina dorus krikščionis nuo
bažnyčios, todėl kunigai griežtai bardavo nusidėjėlius.
Prasidėjus Švietimo
amžiui draudimams atėjo galas. Moderniojo švingeno atgimimu laikomi 1805 m.,
kai Interlakeno miestelyje netoli Unspunnen pilies griuvėsių surengtas pirmasis
Alpių žaidimų festivalis. Nacionalinę šventę įkvėpė šveicarų identiteto
paieškos ir tautinės savimonės augimas, juk tuo metu Europoje aršiai stengėsi
dominuoti Prancūzija. Senųjų tradicijų atgaivinimas tapo geriausia kovos su
globalizacija priemone.
Švingenas – tai dviejų fiziškai stiprių varžovų dvikova pagal griežtas
taisykles. Visi sugriebimai, pakėlimai ir metimai reglamentuoti. Šalies mastu
pripažinti kantonų čempionai, kitaip „Bösen“,
susitinka ir galynėjasi kas trejus metus rengiamame nacionaliniame imtynių ir
Alpių žaidimų festivalyje.
Švingenas skiriasi nuo kitų imtynių rūšių tuo,
kad vyrai žengia į ringą vilkėdami plonus nertinius arba marškinius ir ilgas
kelnes, ant kurių dar užsimauna džersio audinio „šortus“ su spraga nugaroje.
Imtynininkai susitinka
apvaliame 12 metrų skersmens ringe, kurio danga – pjuvenos. Dvikovos trukmė –
vienas 10-12 minučių trukmės raundas, prasidedantis rankos paspaudimu.
Imtynininkai sugriebia vienas kitą už „šortų“ diržo nugaros pusėje ir stengiasi
paguldyti oponentą ant menčių. Laimi tas, kuris iki raundo pabaigos patiesia
priešininką ant ringo ir sugeba išlaikyti jo kelnes bent viena ranka.
Tradiciškai nugalėtojas nuvalo pjuvenas nuo pralaimėjusiojo nugaros.
Mačą stebi trys teisėjai, vienas iš jų – ringe.
Teisėjai fiksuoja kiekvieną sugriebimą, o už pergalingą metimą skiria
maksimalius dešimt taškų. Jei dvikova baigiasi be aiškios pergalės, daugiau
taškų pelno aktyvesnis sportininkas.
Švingene nėra nei svorio, nei jokių kitų
kategorijų. Visgi, paprastai į pjuvenų ringą žengia stambūs vyrai, virš 180 cm
ūgio ir sveriantys bent 100 kg. Dauguma jų – dailidės, mėsininkai, medkirčiai
ir sūrininkai.
Imtynininkams reikia gerai išmanyti kovos taktiką
ir būti įvaldžiusiems techniką. Senovėje naudoti tik keli metimai, bet
evoliucionuojant sporto šakai naujų kombinacijų skaičius jau viršija 100. Penki
pagrindiniai metimai yra Brienzer, Bur, Hüfter, Kurz and the Übersprung, kai
kurie iš jų labai primena dziudo imtynių veiksmus.
Alpių žaidimų festivalio nugalėtojas tituluojamas „Schwingerkönig“ - „imtynių karaliumi“ ir išlaiko šį titulą trejus
metus. Jo prizas – nugalėtojo šlovė, vainikas ir „dovanų rinkinys“, kurį sudaro
bulius, varpeliai kabinami karvėms ant kaklų, mediniai baldai ir kiti kaime
reikalingi daiktai. Šveicariškos imtynės – tai mėgėjų sportas, kuriame griežtai
reglamentuota rėmėjų veikla ir draudžiama bet kokia reklama dvikovų metu.
1895 m. įkurta Šveicarijos švingeno asociacija (Eidgenössische Schwingerverband) vykdo šios sporto šakos priežiūrą,
rengia instrukcijas, nustato taisykles ir organizuoja treniruotes. Asociacijai
priklauso virš 5000 aktyvių imtynininkų, iš kurių beveik 2000 – jaunimas. 1980
m. šalyje pradėtos rengti moterų švingeno varžybos. Nepaisant švingeno plitimo
į miestus, šis sportas išlieka populiariausias Alpių papėdžių kaimuose tarp
vokiečiakalbių šveicarų.
2016 m. kūno kultūros mokytojas Matthias Glarner tapo švingeno „karaliumi“
Schwingfest 2013
Diana Pachomovaitė
publikuota 15min portale
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą