Dianos Pachomovaitės tinklaraštis: Komandų palaikymo grupėse šokdavo ir vyrai

Aistringi šokėjų pasirodymai jau seniai tapo neatsiejama įvairių sporto varžybų dalimi ir sirgalius džiuginančiu reginiu. Jos ritmingai šoka, mosuoja ryškiais kutais, skanduoja ir atlieka įvairiausius akrobatinius triukus.

Sportinių komandų palaikymo grupių narės – ne tik dailios merginos. Palaikymo komandų šokius drąsiai galima vadinti sporto šaka, susidedančia iš šokių, gimnastikos ir akrobatikos elementų. Pasaulyje netgi vyksta tarptautinės palaikymo komandų šokėjų varžybos.

Organizuotas sporto komandų palaikymas atsirado Jungtinėse Valstijose XIX a. aštuntame dešimtmetyje ir labai sparčiai išplito. 1898 m. Minesotos universitetas priėmė sprendimą suburti pirmają pasaulyje palaikymo grupę, kuri pakeltų universiteto futbolo komandos kovinę dvasią.

Palaikymo komanda, Šiaurės Karolinos universitetas, 1938 m.

Bendruomenė sušaukė specialų posėdį, kuriame studentai ir dėstytojais diskutavo, kaip padėti nuolat pralaimintiems futbolininkams. Pasigirdo siūlymas, kad reikia suburti kelis šimtus sirgalių, galinčių savo teigiama energija paveikti sportininkus ir jie galų gale laimėtų. Taip atsirado pirmoji oficiali palaikymo grupė. Visgi futbolo komanda ir vėl pralaimėjo rezultatu 28:0.

Medisono universiteto šokėjos, 1948 m.

Iš pradžių palaikymo komandose buvo vieni vyrai. Net 3 JAV prezidentai studijuodami dalyvavo palaikymo komandų veikloje: Dwightas D. Eisenhoweris, Franklinas Rooseveltas ir Ronaldas Reaganas. Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, daug vyriškų užsiėmimų perėmė moterys, ne išimtis ir sporto komandų palaikymas. Kritikai tam priešinosi, teigdami, kad moterys, skanduodamos ir vartodamos žargoną „vyriškėja“, jų balsas grumba ir kimsta.

Palaikymas XX a. trečiame dešimtmetyje

Visgi XX a. ketvirtame dešimtmetyje dailiosios lyties atstovėms leista oficialiai tapti palaikymo komandų narėmis ir visi greitai suprato, kad merginų dalyvavimas paverčia reginį daug patrauklesniu.

Jeilio universiteto komanda

Skanduotes papildė šuoliukai, šokiai, „gyvos“ piramidės, XX a. penktame dešimtmetyje universitetų ir koledžų šokėjos pradėjo naudoti kutus. Per dvidešimt metų žvitrios ryškiai apsitaisiusios studentės beveik visiškai išstūmė vyrukus su megafonais. Šiais laikais 97 procentai palaikymo komandų narių – merginos.

Springfildo koledžas, 1929 m.

2001 m. surengtas pirmasis rungtynių šokėjų pasaulio čempionatas. Nuo tada jis vyksta kas dvejus metus, taip pat organizuojamas Europos čempionatas. Dažniausiai stipriausiomis komandomis tampa JAV, Japonijos, Suomijos, Vokietijos ir Slovėnijos atstovės.

Dideli megafonai, 1922 m.

Šokėjų klubai veikia daugiau negu 50 pasaulio šalių. Visgi šis sportas populiariausias Šiaurės Amerikoje. JAV kiekviena, netgi mokyklos, sporto komanda privalo turėti savo palaikymo grupę. Daugelyje Europos ir JAV stadionų rungtynių šokėjoms paskirti specialūs sektoriai.

XX a. šeštas dešimtmetis

JAV rungtynių šokėjos patiria apie pusę visų sportinių traumų, bet tai neatbaido merginų nuo noro tapti prestižinės mokyklos ar universiteto sporto komandos palaikymo grupės narėmis.

Kai vaikinai dar užsiėmė palaikymu

Šokėjos pasirodo ne tik futbolo, krepšinio ar kitų sporto šakų varžybų metu, bet ir viešuose renginiuose, mokyklų, universitetų iškilmėse, kariniuose daliniuose ir kt. Dinamiški ir uždegantys merginų pasirodymai patinka daugeliui, todėl palaikymo grupės mielai kviečiamos į masinius renginius.

Skanduotės repeticija, 1915 m.

Palaikymo komandų šokėjos visada išsiskiria minioje – akį traukia ryškūs kostiumai ir dideli kutai. Visgi jų užduotis – ne tik puikiai pasirodyti, bet ir padėti sukurti teigiamą psichologinį klimatą stadione palaikant mylimą komandą ir įkvepiant sirgalius.

Palaikymo komanda iš Pitsburgo, 1961 m.

Į palaikymo komandą priimamos merginos su gera dikcija, raiškiu balsu ir jaučiančios ritmą. Dar svarbesnis – fizinis pasirengimas, juk tik treniruotas žmogus gali atlikti triukus ir nepritrūkti oro skanduodamas.

Dalaso “Cowboys” komandos šokėjos, 1972 m.

Priešingai paplitusiai nuomonei, neįmanoma tapti palaikymo komandos šokėja tik pagal išvaizdą. Kadangi rungtynių šokiai turi daug įvairių sporto šakų elementų, merginos treniruojasi kompleksiškai – jos daro tempimo pratimus, lavina lankstumą ir plastiką.

XX a. devintas dešimtmetis

Jungtinėse Valstijose daugeliui merginų šis užsiėmimas – ne vien hobis, bet tikra profesija. Kiekvieną pavasarį organizuojamos atrankos į prestižiškiausią šokėjų grupę: Vašingtono „Redskins“ palaikymo komandą. Atranka griežta, kaip kariuomenėje. Norinčios gauti „pirmųjų amerikietiško futbolo ledi“ titulą privalo būti artistiškos, nepriekaištingos išvaizdos, puikios fizinės formos, atitikti ūgio ir svorio standartus, būti ne jaunesnės kaip 19 ir ne vyresnės kaip 30 metų.

Teksaso universiteto palaikymo komanda, 1963 m.

Už pasirodymus šokėjos gauna atlyginimą ir pakvietimus į rungtynes. Jas nemokamai gražina stilistai, kirpėjai, fitneso treneriai ir dantų gydytojai. Pagrindinės komandos sudėties merginos naudojasi kosmetologų ir plastikos chirurgų paslaugomis su didele nuolaida. Už visas privilegijas ir populiarumą tarp sirgalių šokėjos turi griežtai laikytis pasirašytų sutarčių. Be vadovybės pritarimo jos negali kardinaliai keisti plaukų spalvos ir ilgio, pastorėti ar suliesėti. Dar joms draudžiama bendrauti su futbolininkais. Palikę Washington Redskins Cheerleaders grupę, dauguma merginų pradeda modelio karjerą.