Bronziniai
atletų kūnai ir pulsuojantys raumenys vienus žavi, kitus stebina ar glumina.
Atrodo, kad alinančios treniruotės, įvairūs papildai ir griežti mitybos planai
gali būti įveikiami tik išrinktiesiems. Jau senovės Graikijoje ir Egipte
stipriausi vyrai varžėsi keldami sunkius akmenis, o Vakarų Europoje svorių
kilnojimas susiformavo XIX a. pabaigoje.
1867 m.
balandžio 2 d. Karaliaučiuje gimė žmogus, įrodęs visam pasauliui, kad fizinė
jėga ir kūno grožis gali stulbinti taip pat, kaip ir meno kūriniai. Šis tobulo
kūno puoselėtojas pelnytai vadinamas moderniojo kultūrizmo „tėvu“.
Frydrichas Vilhelmas
Miuleris vaikystėje buvo silpnas ir ligotas, tėvas vokietis ir motina rusė
norėjo, kad suaugęs jis taptų pastoriumi. Visgi sūnus pasirinko mediciną ir
studijuodamas anatomiją sukūrė savitą treniruočių metodiką, kuri padėjo
išugdyti neįtikėtiną jėgą ir gerokai sustiprinti sveikatą.
1885 m. vengdamas tarnybos kariuomenėje, būsimasis kultūristas išvyko iš Prūsijos ir leidosi į kelionę po Europą. Pasirinkęs Eugenijaus Sandovo pseudonimą jis gavo darbą Vienos cirke. Stipruolis prūsas užsitarnavo žiūrovų meilę ne tik kaip jėgos žonglierius, akrobatas, bet ir imtynininkas, pelnęs nenugalimojo šlovę. Visgi labiau F. Miulerį domino svorių kilnojimas bei jėgos treniruočių sistemos kūrimas.
Po eilės sėkmingų pasirodymų Europoje E. Sandovas iškeliavo už Atlanto, kur tapo visuotiniu numylėtinu. Reklaminiuose plakatuose jis vadintas stipriausiu pasaulio žmogumi, o knygos ir brošiūros su paties sukurta treniruočių sistema sukrovė kultūristui nemažus turtus. Būtent Amerikoje E. Sandovas pradėjo visuomeninį judėjimą už sveiką gyvenimo būdą ir žmogaus kūno grožį. Prie jo prisijungė visų visuomenės sluoksnių atstovai – darbininkai, vidurinė klasė, turtuoliai. Prūso idėjos sulaukė audringo palaikymo, o vardinės prekės, tokios kaip spyruokliniai svarmenys, sveikatos korsetai, jėgos kakava, atletų losjonas, laisvalaikio cigaretės buvo šluote nušluotos nuo parduotuvių lentynų.
Grįžęs iš Jungtinių Valstijų E. Sandovas apsigyveno Londone, uždirbtus pinigus investavęs į šiuolaikinių sporto klubų prototipų - fizinės kultūros salonų steigimą. Salonų interjeras tviskėjo prabanga, sienas puošė veidrodžiai paauksuotais rėmais, salių grindys išklotos persiškais kilimais. Sportinis inventorius idealiai tiko aristokratams – jie galėjo auginti raumenis atlikdami pratimus su pasidabruotais svarmenimis.
Eugenijus populiarino savo treniruočių sistemą rengdamas specialius jėgos pasirodymus, o 1897 m. atidarė Fizinės kultūros institutą. Jis apkeliavo daug valstybių, lankėsi Pietų Afrikoje, Indijoje, Australijoje, Naujojoje Zelandijoje, Japonijoje.
Pritarus Anglijos karalienei, 1901 m. įvyko pirmasis pasaulio istorijoje atletiško kūno grožio konkursas, kuriame teisėjavo Eugenijus Sandovas, žymus skulptorius Čarlzas Lauesas ir seras Arturas Konanas Doilis. Dera pažymėti, kad pats stipruolis iš Karaliaučiaus galėjo pasigirti pavydėtinomis kūno proporcijomis: jo ūgis siekė 170 cm, svoris 88 kg, krūtinės apimtis 122 cm, bicepsas 43 cm, šlaunis 63 cm, blauzda 40 cm.
1911 m. karalius Jurgis suteikė E. Sandovui profesoriaus vardą už nuopelnus fizinės kultūros srityje ir sveiko gyvenimo būdo propagavimą.
Pirmasis
atletiško kūno grožio konkursas, 1901 m.
F. Miuleris
arba E. Sandovas mirė nuo insulto 1925 m. spalio 14 d. Londone. Pasak legendos,
vos 58 metų kultūristo gyvenimas nutrūko po to, kai jis viena ranka išstūmė
savo automobilį iš griovio. Žmonos pageidavimu ant jo amžino poilsio vietos
Putney Vale kapinėse nebuvo pastatytas antkapis.
Kapą baigė tvarkyti savamokslio fizinės kultūros propaguotojo sekėjai 2002 m. antkapyje iškaltas užrašas: „Eugenijus Sandovas. Kultūrizmo tėvas“.
Kertiniai naujosios treniruočių sistemos principai pritaikomi ir mūsų dienomis. Anot E. Sandovo reikia išsiugdyti gebėjimą protu veikti raumenis ir kontroliuoti jų susitraukimus; fiziniai pratimai stiprinantys raumenis = vystoma jėga, t.y. treniruotės žmogaus kūnui yra lyg auklėjimas vaikui – be jų apsieiti neįmanoma; treniruočių nuoseklume slypi raktas į sėkmę. Jokiomis aplinkybėmis negalima pasiduoti sunkumams; raumenys turi dirbti ne tik treniruočių metu, bet ir kiekvieną laisvą minutę – ilsintis, pramogaujant, skaitant ar keliaujant.
Kapą baigė tvarkyti savamokslio fizinės kultūros propaguotojo sekėjai 2002 m. antkapyje iškaltas užrašas: „Eugenijus Sandovas. Kultūrizmo tėvas“.
Kertiniai naujosios treniruočių sistemos principai pritaikomi ir mūsų dienomis. Anot E. Sandovo reikia išsiugdyti gebėjimą protu veikti raumenis ir kontroliuoti jų susitraukimus; fiziniai pratimai stiprinantys raumenis = vystoma jėga, t.y. treniruotės žmogaus kūnui yra lyg auklėjimas vaikui – be jų apsieiti neįmanoma; treniruočių nuoseklume slypi raktas į sėkmę. Jokiomis aplinkybėmis negalima pasiduoti sunkumams; raumenys turi dirbti ne tik treniruočių metu, bet ir kiekvieną laisvą minutę – ilsintis, pramogaujant, skaitant ar keliaujant.
Graikiško
grožio idealas – skulptūra „Mirštantis galas“. Pozuoja E. Sandovas, 1894 m.
Nuo 1977 m. prestižiškiausio kultūrizmo čempionato Mr. Olympia laimėtojams teikiama bronzinė statulėlė – britų skulptoriaus Frederiko Pomerojaus sukurtos E. Sandovo statulos kopija.
Bronzinis
konkurso Mr. Olympia trofėjus
Atliekant
triuką
Prieš daugiau nei 100 metų sukurta metodika aktuali ir šiais laikais. E. Sandovo sugalvoti fiziniai pratimai su svarmenimis vis dar laikomi efektyviais, naudingais ir prieinamais žmonėms, siekiantiems sustiprinti sveikatą ir padailinti raumenis neleidžiant krūvos pinigų treniruoklių salių abonementams. Moderniojo kultūrizmo „tėvas“ garantavo, kad beveik kiekvienas žmogus, reguliariai besitreniruojantis pagal jo sistemą per ketverius metus pasieks tokią pat puikią fizinę formą, kaip ir jis pats. Ar yra pagrindas juo netikėti?
E. Sandovas demonstruoja
savo raumenis
Kultūrizmo legendos
Jie mirė vardan kultūrizmo?
Diana Pachomovaitė
publikuota portale 15min
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą