Greitai futbolo tema vėl mirguliuos
pagrindinėse laikraščių bei naujienų portalų antraštėse – iki 2017 m. FIFA konfederacijų
taurės varžybų pradžios liko tik savaitė. Ta proga dera prisiminti populiariausio
sporto istoriją ir galbūt sužinoti kai ką naujo.
Vennegooras arba Hesselinkas
Šiuolaikiniame europietiškame futbole
pati ilgiausia pavardė priklauso buvusiam Nyderlandų rinktinės žaidėjui Janui
Vennegoorui of Hesselinkui. Ši pavardė atsirado XVII amžiuje, kai susigiminiavo
dvi fermerių šeimos – Vennegoorai ir Hesselinkai. Abiejų giminių socialinis
statusas ir valdomas turtas buvo vienodi, todėl nutarta pavardes sujungti. Tik
ne brūkšniu, o dalelyte „of“, kuri olandų kalba reiškia „arba“.
1+8 = Ivanas Zamorano
Kai 1988 m. Roberto Baggio perėjo į Milano
„Internazionale“ klubą, jis pageidavo vilkėti marškinėlius su savo mėgiamu
dešimtu numeriu. Tuometinis „dešimtukas“ Ronaldo turėjo juos atiduoti, bet
mainais pareikalavo devinto numerio, kuris priklausė čiliečiui Ivanui Zamorano.
Ivanas rado būdą išlikti „devintuku“. Jis apsivilko marškinėlius, pažymėtus 18
numeriu ir nupiešė pliusą tarp vieneto ir aštuoneto.
Ivano Zamorano marškinėliai
“Nulinis” futbolininkas
Kai Škotijos futbolo klubas iš Aberdyno įsigijo
marokietį Hichamą Zerouali, sirgaliai iškarto jį praminė „Zero“. Būtent dėl šios pravardės H.
Zerouali pirmą kartą futbolo istorijoje apsivilko marškinėlius pažymėtus nuliu.
Tiesa, jau kitame sezone Škotijos ir Anglijos futbolo federacijos uždraudė
pasirodyti aikštėje „nuliniams“ futbolininkams.
„Nulinukas“ H. Zerouali
Kasmet atsinaujinanti rinktinė
Eritrėja – viena iš skurdžiausių pasaulio
valstybių. 2009 m. Kenijoje vykusio turnyro metu, 12 Eritrėjos futbolo
rinktinės žaidėjų pabėgo iš stovyklos, kurioje jie gyveno. Po dvejų metų 13
futbolininkų „išgaravo“ Tanzanijoje. 2012 m. dingo visa rinktinė kartu su
gydytoju, 2013 m. pabėgo 11 futbolininkų ir vyriausiasis treneris. Nors
pabėgimai nesiliauna, Eritrėjos futbolo asociacija nenuleidžia rankų ir nuolat
priima į šalies rinktinę naujus žaidėjus.
Įmuši
įvartį – mirsi!
Kolumbijos futbolo rinktinės gynėjas Andresas
Escobaras įmušė įvartį į savo vartus rungtynėse su JAV XV-ame pasaulio futbolo
čempionate. Kolumbiečiai šį susitikimą pralaimėjo, todėl nesugebėjo pereiti į
kitą etapą ir išskrido namo. Po kelių dienų A. Escobaras tapo ginkluoto
išpuolio auka. Sulig kiekvienu šūviu žudikas šaukė: „Įvartis!“.
Kolumbijos sirgaliai atiduoda pagarbą A.
Escobarui
„Bla bla
bla“ ir daugiau nieko
2014 m. lapkričio 26 d. Brazilijos futbolo taurės
finalo išvakarėse laikraštis „Estado de Minas“ anonsavo būsimą kovą tarp
„Cruzeiro“ ir „Atletico Mineiro“ komandų. Buvo ir kitų naujienų, nuotraukų, bet
neatspausdino nieko, nesusijusio su futbolu. Visi žodžiai tiesiog pakeisti į
„bla, bla, bla“.
„Bla bla bla“ naujienos
Sirgaliai
disertacijos gynime
Garsusis danų fizikas Nielsas Bohras žaidė futbolą
ir buvo Kopenhagos „Akademisk“ klubo vartininkas. Tame pačiame klube žaidė ir
jo brolis Haraldas, matematikos mokslų daktaras. Haraldas buvo Danijos futbolo
rinktinės narys, kurį taip mylėjo publika, kad jo disertacijos gynime dalyvavo
daugiau sirgalių negu matematikų.
Jie
niekada nepralaimėjo brazilams
Visi, kam teko žaisti su Brazilijos futbolo
rinktine, bent vieną kartą patyrė pralaimėjimą.
Išskyrus norvegus. Norvegijos futbolo rinktinei teko keturis kartus
susitikti su brazilais, du kartus laimėjo norvegai, du kartus žaidimas baigėsi
lygiosiomis.
Automobilis
– už nuosavus pinigus
1960 m. liepą SSRS futbolo rinktinė tapo pirmojo
Europos futbolo čempionato (Europos tautų taurės) nugalėtoja. Kiekvienas
futbolininkas gavo prizą – 400 frankų ir orderį įsigyti naudotą automobilį
komiso parduotuvėje už nuosavus pinigus. Juk tais laikais Sovietų Sąjungoje net
ir turėdamas reikiamą sumą, žmogus galėjo metų metus laukti, kol gaus paskyrą
automobiliui įsigyti.
SSRS rinktinė – 1960 m. Europos futbolo
čempionai
Komentavimas
rūke
1940 m. vyko Edinburgo futbolo derbis tarp
„Hibernian“ ir „Hearts“. Tvyrojo toks rūkas, kad komentatorius Bobas Kingsley
visiškai nematė aikštėje bėgiojančių žaidėjų. Visgi jis gavo nurodymą pradėti
radiotransliaciją bet kokia kaina – juk eterio klausėsi vokiečiai. Sužinoję
apie prastas oro sąlygas, jie galėjo nekliudomi pradėti bombardavimą. Nors B.
Kingsley tik iš sirgalių keliamo triukšmo suprato, kad kažkuri komanda pelnė
įvartį, jis komentavo puikiai – išgalvojo pavojingas situacijas ir pražangas.
Žaidimą laimėjo klubas „Hearts“ rezultatu 6:5.
Edinburgo derbis, 1940 m.
Futbolo
pirmūnai
Stanley Matthewsas kelis kartus išrinktas geriausiu
Anglijos ir vieną kartą – geriausiu Europos futbolininku. Per visą karjerą,
kuri truko iki sportininko 50-mečio, jis nei karto nebuvo pašalintas iš aikštės
ir netgi negavo įspėjimo. Taip pat jis tapo pirmuoju futbolininku pasaulyje,
įšventintu į riterius. Kitas futbolo pirmūnas, per savo karjerą negavęs nei
vienos geltonos kortelės buvo anglų futbolininkas Gary Linekeris. Tiesa jis
žaidė kiek trumpiau – iki 34 metų amžiaus.
Seras Stanley Matthewsas su gerbėja
Treniruotės
ministro pirmininko kabinete
Vieną 2002 m. balandžio dieną, Japonijos ministro
pirmininko Dziunitiro Koidzumi apsaugininkai išgirdo keistą triukšmą,
sklindantį iš jo kabineto. Įsiveržę vidun, jie pamatė, kad nieko nenutiko,
tiesiog vyriausybės vadovas spardo futbolo kamuolį į sienas. D. Koidzumi
paaiškino apsaugos darbuotojams, kad jam reikia treniruotis, nes anksčiau nėra
to daręs. Priežastis – Japonijos premjeras ruošėsi pirmajam simboliniam spyriui
artėjančiame pasaulio futbolo čempionate.
Lūžęs
kaklas – ne kliūtis
1956 m. Anglijos taurės varžybų finale Mančesterio
„City“ vartininkas Bertas Trautmannas patyrė traumą likus 15 minučių iki
žaidimo pabaigos. Priešininkų komandos puolėjas jam smogė keliu į kaklą, bet B.
Trautmannas nutarė tęsti žaidimą ir padėjo saviškiams pelnyti pergalę.
Sportininką kamavo skausmai, todėl po kelių dienų jam atliktas rentgeno
tyrimas. Pasirodė, kad B. Trautmannui po priešininko smūgio lūžo kaklas.
Bertas Trautmannas (centre) patyręs
traumą
Pasaulio
ir karjeros pabaiga
Argentiniečių vartininkas Carlosas Roa baigė savo
karjerą, būdamas pačioje viršūnėje, nors juo domėjosi Londono „Chelsea“ ir
Mančesterio „United“ klubai. Savo pasitraukimą futbolininkas aiškino artėjančia
pasaulio pabaiga, kuri turėjo prasidėti kartu su trečiuoju tūkstantmečiu.
Beveik po metų jis grįžo į didįjį futbolą, tačiau žaidė tik atsarginio
vartininko pozicijoje.
Brolio
šlovė – mano šlovė
1912 m. į Maskvą atvyko britų diplomatas Robertas
B. Lockhartas. Rusijoje buvo žinomas garsus futbolininkas Lockhartas iš
Kembridžo, todėl britą nedelsiant pakvietė prisijungti prie Morozovo tekstilės
fabriko futbolo komandos. Diplomatas sutiko ir iškovojo Maskvos futbolo
čempionato auksą. Iš tiesų, sporto įžymybė buvo jo brolis Johnas, kuris žaidė
regbį Škotijoje.
Basieji
futbolininkai
1948 m. Londono olimpinėse žaidynėse Indijos
futbolo rinktinės žaidėjai išbėgo į aikštę basi. Pasipiktinusi FIFA paskelbė
draudimą žaisti futbolą be avalynės. Į 1950 m. pasaulio futbolo čempionatą
indai pateko automatiškai, nes kitos atrankos grupės komandos pasitraukė iš
varžybų. Visgi Indijos futbolo asociacija nusprendė nesiųsti šalies rinktinės į
Braziliją ir teisino savo sprendimą FIFA draudimu. Vėliau rinktinės kapitonas
Sailenas Manna prasitarė – tokį sprendimą nulėmė valdininkų nuostata, kad svarbiau
yra olimpinės žaidynės, o ne kažkoks čempionatas. Daugiau niekada Indijos
rinktinei nepavyko peržengti pasaulio čempionato atrankos etapo.
Basa Indijos rinktinė žengia į stadioną
Du mačai
per dieną
Danijos futbolo rinktinės kapitonas Sorenas Lerby
1985 m. lapkričio 13 d. pasielgė išties pasiaukojančiai. Vidurdienį jis sužaidė
pasaulio čempionato atrankos varžybas prieš Airijos rinktinę. Gavęs trenerio
leidimą pasišalinti, sėdo į lėktuvą ir nuskrido į Vokietiją, kur padėjo savo
klubui „Bayern“ iškovoti pirmąją vietą Vokietijos futbolo taurės varžybose.
Žaibas –
žudikas
1998 m. Kongo Demokratinėje Respublikoje vykusių
varžybų metu į aikštę trenkė žaibas. Visas svečių komandos vienuoliktukas žuvo
vietoje, dar trisdešimt žiūrovų patyrė nudegimus. Šeimininkų komandos
futbolininkai liko gyvi ir sveiki.
Autsaiderė,
nepatyrusi pralaimėjimo
Prieš 2010 m. pasaulio futbolo čempionatą nemažai
specialistų įvardijo Naujosios Zelandijos rinktinę, kaip vieną iš pagrindinių
autsaiderių. Visgi, būtent šios šalies komanda sugebėjo atlaikyti visus
susitikimus nepralaimėjusi. Naujoji Zelandija sužaidė lygiosiomis tris
susitikimus grupėje. Tiesa, į kitą etapą jai patekti nepavyko.
Sąžiningiausi
teisėjai
Futbolo istorijoje žinomi bent du atvejai, kai
arbitrai parodė raudoną kortelę patys sau. Vienas iš jų – Andy Wainas,
teisėjavęs rungtynėse tarp „North End“ ir „Royal Mail“. Įsiutęs dėl „North End“
vartininko elgesio, teisėjas šveitė į šalį švilpuką, ištraukė marškinėlius iš
šortų ir sugniaužęs kumščius nužingsniavo link įžūlaus žaidėjo. Jis laiku
suvokė tokių veiksmų pasekmes, todėl parodė sau raudoną kortelę ir pasišalino
iš aikštės. Kitas atvejis nutiko teisėjui Melvinui Sylvesteriui, kuris keletą
kartų smogė į jį atsitrenkusiam futbolininkui, o vėliau parodė sau raudoną
kortelę. Istorija tuo nesibaigė, nes Hempširo futbolo asociacija mušeikai skyrė
20 svarų sterlingų baudą ir diskvalifikavo šešioms savaitėms
Diana Pachomovaitė
publikuota 15min portale
Dėkoju Autorei už labai įdomią apžvalgą. Viena geranoriška pastaba - Taurės varžybose futbolo komandos kovoja dėl taurės (pereinamojo prizo), o ne pirmos vietos.
AtsakytiPanaikinti