Šis pasakojimas ne visai apie sportą, bet su sportu jis susijęs. Tiksliau
su varžybomis, kurių metu žuvo devyniasdešimt šeši asmenys, o sužeista –
daugiau nei pusaštunto šimto. Anglijos ir pasaulio futbolo istorijoje 1989 m.
balandžio 15-oji, šeštadienis, žinoma kaip Hilsboro tragedijos diena. Ir tik praeitų
metų pavasarį ilgoje katastrofos tyrimo byloje, berods, padėtas galutinis
taškas.
Lygiai prieš dvidešimt aštuonerius metus Vidurio Anglijos miesto Šefildo
„Hilsboro“ (Hilsborough) stadione, šalies futbolo taurės pusfinalyje turėjo
susikauti du klubai: garsusis
„Liverpool“ ir „Nottingham Forest“. Į rungtynes turėjo atvykti gausios
aistruolių pajėgos iš Liverpulio, tad jiems buvo skirti sektoriai ankštesnėje
vakarinėje tribūnoje, o mažiau skaitlingiems priešingos komandos fanams –
rytinėje, erdvesnėje. Maža to, dėl kelio remonto darbų ir susidariusių
transporto kamščių daugybė „Liverpool“ sirgalių stadiono prieigas pasiekė tik
beprasidedant mačui. Prie praėjimų susirinko milžiniška, nuolat auganti minia.
Prispausti prie tvorų žmonės
Iš pradžių policija ir stadiono apsauga tikrino bilietus, tačiau netrukus
nusprendė suleisti visus žiūrovus. Už tvarką stadione atsakingas policijos
viršininkas Davidas Duckenfieldas davė nurodymą atidaryti pagrindinį praėjimą. Kiekvienas sirgalius norėjo spėti į mylimos
komandos rungtynių pradžią, todėl susidarė didžiulė grūstis. Policija, turėjusi tolygiai paskirstyti
aistruolių srautus po visą tribūną, kažkodėl to nepadarė. Tad pagrindinė fanų
banga užgriuvo ir taip pilnus centrinius sektorius tiesiai už vartų.
Iš pradžių policija trukdė žmonėms gelbėtis
Tuos, kurie vietas tribūnoje užsiėmė anksčiau, spaudė atvykę vėliau.
Kadangi sektorius tarpusavyje ir nuo aikštės skyrė apsauginės tvoros, žmonės
atsidūrė spąstuose. Besispaudę gale nieko neįtarė apie vykstančią tragediją. Grūstis
buvo tokia didžiulė, kad be žado krito ne tik moterys ir paaugliai, bet ir
stiprūs, tvirti vyrai. Nukritę atsikelti jau nebegalėjo: juos trypė kiti, neturintys
kur dingti! Katastrofos liudininkai prisimena kraupias detales: traiškomi
žmonės vėmė, prie tvorų prispausti veidai mėlynavo, liejosi prakaitas ir
kraujas, daugelį apėmė panika.
Žmonės lipo per tvoras ir į gretimus sektorius
Bandančių išsigelbėti žmonių lipimą per tvorą į aikštę policija iš pradžių
įvertino kaip chuliganišką elgesį ir už vartų sutelkė papildomas pajėgas su
šunimis. Dūstantys nelaimingieji maldavo stabdyti varžybas, atidaryti
specialias duris užtvaruose ir išgelbėti, tačiau pareigūnai ne tik delsė tai
daryti, bet netgi stūmė žmones atgal.
Šeštą minutę rungtynės visgi buvo sustabdytos. Durys tvorose išlaužtos,
žmonės pasipylė į aikštę. Kiti kaip įmanydami kabarojosi į gretimus, tuštesnius
sektorius. Aistruoliai stengėsi gelbėti vieni kitus: reklaminius skydus naudojo
kaip neštuvus, visomis išgalėmis gaivino netekusius sąmonės. Atvykusius greitosios pagalbos ekipažus
policija privertė lūkuriuoti prie stadiono.
Mirštantieji gaivinti tiesiog aikštėje
Hilsboro tragedija pasiglemžė 96 futbolo sirgalių gyvybes. Dar du asmenys
mirė ligoninėje. Jauniausiai aukai tebuvo dešimt metų, vyriausiam –
šešiasdešimt septyneri. Kiek vėliau
nustatyta, kad mažiausiai kelias dešimtis merdinčiųjų buvo galima išgelbėti
laiku suteikus jiems kvalifikuotą pagalbą. Žmonės mirė, nes atskubėję medikai
bergždžiai prašė policijos pareigūnų juos įleisti. Lengvesnius sužeidimus
patyrė beveik aštuoni šimtai futbolo mėgėjų.
Aistruoliai nešė sužeistus draugus ant reklaminių skydų
Prie gelbėtojų prisijungė dalis policijos pareigūnų
Tik po daugelio metų tuometinis laikraščio redaktorius pripažino, kad
rašyti netiesą jį privertė „The Sun“ savininkai, palaikę gerus santykius su
Pietų Jorkšyro grafystės, kurioje yra Šefildas, policija. Jokios „Liverpool“
fanų agresijos nepatvirtino ir vaizdo įrašai iš įvykio vietos. Priešingai.
Juose matomos tik desperatiškos žmonių pastangos gelbėtis ir
gelbėti kitus.
Vienas iš
pagrindinių tragedijos kaltininkų – Davidas Duckenfieldas
Atrodytų, policijos kaltė akivaizdi, tačiau prasidėjo ilgas bylinėjimosi
maratonas. Tyrimas dėl nusikalstamo policijos aplaidumo buvo tai nutraukiamas,
tai aukų artimųjų pastangomis vėl atnaujinamas. Vieni bylą nagrinėjantys
teisėjai kaltino policiją, kiti - „girtus fanus“. Temidės tarnai nekreipė
dėmesio į tai, kad dauguma pareigūnų ataskaitų buvo aiškiai suklastotos,
„dingdavo“ vaizdo kamerų įrašai, o apklausiama tuometinė Šefildo policijos
vadovybė su Davidu Duckenfieldu priešakyje nuolat išsisukinėjo ir „koregavo“
parodymus. Beje, paaiškėjo, kad ir „Hilsboro“ stadiono administracija neturėjo
visų reikiamų leidimų rengti tokio masto varžybas.
Hilsboro
aukų memorialas Liverpulyje
Pagaliau 2012 m. rugsėjį nepriklausoma ekspertų komisija parengė keturių
šimtų puslapių ataskaitą, kurioje Pietų Jorkšyro policija kaltinama ne tik
katastrofiškus padarinius sukėlusiu aplaidumu, bet ir tinkamos pagalbos
nukentėjusiems nesuteikimu, bylai svarbių dokumentų klastojimu, tyčiniu
melagingos informacijos skleidimu žiniasklaidoje.
Žuvusieji
2016 m. balandžio 26 d. prisiekusiųjų teismas galutinai patvirtino Šefildo
policijos kaltę dėl tragedijos. Buvęs jos vadovas Davidas Duckenfieldas
pripažintas netinkamai atlikęs savo pareigas, kas sukėlė daugybės žmonių žūtį.
Tolimesnį buvusio pareigūno likimą, kuris galų gale dėl savo veiksmų viešai
atsiprašė, spręs Karališkoji prokurorų tarnyba.
„Liverpool“
aistruoliai reikalauja teisingumo
Po Hilsboro tragedijos Anglijos futbolo federacija ėmėsi visų priemonių užtikrinti
saugumą tribūnose, įskaitant pačių tribūnų pertvarkymą. Na, o prie kraupios
tragedijos aukų memorialų Šefilde bei Liverpulyje kasmet neša gėlės ne tik
futbolo aistruoliai, bet ir visi neabejingi britai.
Diana Pachomovaitė
publikuota 15min portale
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą